- pastipėlis
- pasti̇̀pėlis, pasti̇̀pėlė dkt.
.
.
pastipėlis — pastìpėlis, ė smob. (1) Ss, Gs 1. nudvėsęs gyvulys: Kurs padvėsė, tas pastìpėlis, t. y. puolena J. Peslys – tai toks lupikas, kurs mėgsta lupti pastipėlį Blv. ║ NdŽ menk. numirėlis. 2. liesas žmogus, sudžiūvėlis: Ko tu nieko nevalgai,… … Dictionary of the Lithuanian Language